Sienos Grupė

Nelegalai arba nelegalūs migrantai, ar taip tinkama vadinti žmones?

Joks žmogus negali būti nelegalus. Nelegalus gali būti tik procesas (t.y. migracija) ar veiksmas (neteisėtas sienos kirtimas). Panašiai, kaip perėjus gatvę tam ne skirtoje vietoje, jūs netampate nelegaliu pėsčiuoju ar viršijęs greitį – nelegaliu vairuotoju.

Ar legalu kirsti valstybės sieną su tikslu gauti prieglobstį?

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise, yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo.

Sienos Grupė nelegaliai padeda migrantams.

Humanitarinės pagalbos teikimas nėra nusikaltimas. Sienos Grupė yra oficialiai registruota nevyriausybinė organizacija. Mūsų organizacijos savanoriai turi leidimus veikti valstybės apsaugos zonoje, pasienio ruože.

Pastebėjau galimai neteisėtai sieną kirtusius asmenis. Ką turėčiau daryti?

Raginame pasiūlyti vandens ir užkąsti. Atkreipkite dėmesį į žmonių sveikatos būklę, jei ji prasta, pasiūlykite iškviesti medicinos pagalbą. Taip būsite tikri, kad medicinos pagalba bus tikrai suteikta. Jūsų sutikti užsieniečiai ilgą laiką praleido miške, nesaugume, galimai patyrė pasienio smurtą. Jei nusprendėte pranešti apie sutiktus asmenis Lietuvos institucijoms, prieš tai įsitikinkite, ar asmenys nesiekia paprašyti prieglobsčio, o atvykus pareigūnams, įsitikinkite, kad šių asmenų prieglobsčio prašymas būtų užregistruotas. Visada galite informuoti Sienos Grupę. Mūsų karštoji linija veikia kiaurą parą, ištisus metus. Tel. nr. +370 608 712 04

Kodėl migrantai nesiprašo prieglobsčio legaliais būdais?

Prašyti prieglobsčio yra fundamentali žmogaus teisė, prieglobsčio prašymas – visada legalu. Asmuo, kuris siekia pateikti prieglobsčio prašymą, yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės net ir dėl neteisėto sienos kirtimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 str. 2 d.). Taigi, pateikti prieglobsčio prašymus leidžiama ne tik pasienio kontrolės punkte (PKP) ar Lietuvos ambasadoje Minske. Tam, kad užsienietis galėtų pateikti priegloblsčio prašymą PKP, pirmiausia iš Baltarusijos jį turi išleisti Baltarusijos pareigūnai, o šie dažnai nenori to padaryti arba negali to padaryti, jei užsienietis neturi teisės būti Baltarusijoje. Daugiau informacijos apie prieigą prie prieglobsčio procedūros galite paskaityti 2023 m. Lietuvos Raudonojo kryžiaus ataskaitoje.

Lietuva neprivalo priimti migrantų.

Lietuva turi teisę kontroliuoti savo sieną ir migracijos srautus. Lietuvoje veikia įvairios taisyklės, leidžiančios atvykti užsieniečiams darbo, mokymosi, šeimos išsaugojimo tikslais. Tačiau kartu Lietuva yra įsipareigojusi laikytis pabėgėlių teisės. Mūsų šalis ratifikavo Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso. Esame Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos šalis, todėl negalime taikyti kolektyvinių apgręžimų. Jei nepaisysime savo tarptautinių įsipareigojimų, tarptautinė bendruomenė Lietuvą ims laikyti nepatikima partnere, todėl negalėsime tikėtis kitų šalių pagalbos įvairių krizių metu.

Lietuva elgiasi sąžiningai migrantų atžvilgiu.

Lietuva padarė daug klaidų. Šios klaidos buvo pripažintos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu. Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėjamos 7 bylos prieš Lietuvą dėl galimų neteisėtų veiksmų prieš užsieniečius. Nesąžiningus veiksmus užsieniečių atžvilgiu ne kartą yra pripažinusios Lietuvos institucijos, tarptautinės organizacijos. Nustatyta, kad užsieniečiai patyrė seksualinę prievartą stovyklose, 2021 m. atvykusiems prieglobsčio prašytojams nebuvo suteikta efektyvi valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Kodėl mes turim juos išlaikyti?

Šių žmonių nereikia išlaikyti, jie taip pat yra mokesčių mokėtojai. Iki 2021 metų, neteisėtai kirtę sieną prieglobsčio prašytojai įgydavo teisę dirbti praėjus vos 6 mėn. nuo registracijos Lietuvoje. Šiuo metu, toks laikotarpis pratęstas iki 12 mėn. Praėjus metams, žmonės pradeda dirbti, gyventi savarankiškai, o užsieniečių registracijos centrų išlaikymas, prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas yra įgyvendinamas ne Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšomis, o iš Europos Sąjungos prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo.

Lietuva yra tik tranzitinė šalis, migrantai vis vien išvažiuoja į kitas šalis.

Dalis žmonių siekia patekti į valstybes, kuriose turi giminaičių, socialinių ryšių, tačiau daugybė Sienos Grupės sutiktų žmonių norėjo likti Lietuvoje. Asmenys, kuriems buvo suteiktas leidimas gyventi, čia liko. Liko ir dalis tų, kurių prieglobsčio prašymas atmestas. Tokiems žmonėms 5 metus nuo priimto sprendimo nesudaromos sąlygos gauti sveikatos paslaugų, žmonės neturi galimybės atsidaryti banko sąskaitą, o tai itin apsunkina darbo paieškas, jie yra nuolat gąsdinami deportacija. Iki 2021 m., toks laikotarpis siekė tik 1 metus. Išvykti iš Lietuvos dalį prieglobsčio prašytojų motyvavo ir tai, kad jie patyrė savavališką sulaikymą, todėl bijodami neteisėto laisvės apribojimo, ryžosi palikti Lietuvą.

Migracijos krizė jau suvaldyta, siena yra visiškai apsaugota.

Sienos neužkardo neteisėtos migracijos, o tik nukreipia migracijos srautus ir skatina prekybą žmonėmis. Šiandien fiksuojamas didelis antrinės migracijos srautas iš Latvijos, smarkiai daugėja ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto žmonių gabenimo.

Nėra ko sukti galvos, visi migrantai išvyko į Vokietiją.

Asmenys, kurie iš Lietuvos išvyko į kitas Europos valstybės, visada gali būti grąžinami į Lietuvą pagal galiojantį Dublino III reglamentą.

Iš Baltarusijos atkeliavę prieglobsčio prašytojai yra ekonominai migrantai. Jie piktnaudžiauja prieglobsčio sistema tam, kad pakliūtų į Europą.

Nuo 2021 m. Lietuvoje pabėgėlio statusas buvo suteiktas 1162 asmenims, 30 gavo papildomą apsaugą. 2023 m. Europos Sąjungoje 24 proc. užsieniečių, kurie pateikė prieglobsčio prašymą gavo pabėgėlio statusą, dar 20 proc. – papildomą apsaugą. Privalome kiekvieno prieglobsčio prašytojo situaciją išnagrinėti individualiai. Žmonės atvyksta iš karo niokojamų valstybių, patyrę daug smurto, persekiojimą, įvairius žmogaus teisių pažeidimus. Net jei dalis prieglobsčio prašymų yra nepagrįsti, negalime atsisakyti jų nagrinėti. Tokiu būdu rizikuotume, kad žmonėms, kuriems iš tiesų reikia pagalbos, ši pagalba nebus suteikta, jie patirs kankinimus ar kitokį žeminantį elgesį, kils grėsmė jų gyvybei.