Sienos Grupė

Užsienietis 2024 m. lapkričio 24 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą persvarstyti sprendimą dėl jo išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvą, nes 2021 m. spalio 26 d. sprendimas nėra vykdomas 3 metus; pareiškėjui 2024 metais gimė sūnus, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Vaiko mama – Lietuvos Respublikos pilietė; šeima gyvena kartu, pareiškėjas 2022 metais įsidarbino bendrovėje.

Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo praėjus beveik penkiems mėnesiams nuo pareiškėjo prašymo pateikimo dienos. 2025 m. balandžio 14 d. sprendimu Migracijos departamentas minėtą prašymą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė 2021 m. spalio 26 d. sprendimo dalį dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. sutrumpino atvykti laikotarpį iki 3 mėnesių.

Pareiškėjas pateikė skundą teismui, nurodydamas, kad Migracijos departamento sprendimu vaikas atskiriamas nuo tėvo, tokiu būdu pažeidžiamas geriausių vaiko interesų prioriteto principas, neįvertintos itin aktualios ir reikšmingos individualios aplinkybės. Pareiškėjo buvimas Lietuvoje būtinas dėl vaiko globos, pareiškėjo vaiko motina (Lietuvos pilietė), išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, privalėtų viena prižiūrėti pareiškėjo sūnų ir savo dukrą iš pirmosios santuokos. Teiginiai, kad vaiko motinos artimieji gali pasirūpinti vaiku, o motina gali gauti finansinę paramą iš valstybės ir kreiptis į krizinėse situacijose esantiems tėvams padedančias nevyriausybinės organizacijas, yra nepagrįsti ir patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įvertinti geriausi vaiko interesai. Šie atsakovo argumentai byloja, kad, išsiuntus pareiškėją iš šalies, pareiškėjo šeima atsidurs krizinėje situacijoje. Pareiškėjas išlaiko Lietuvos piliečių šeimą, dirba, mokosi lietuvių kalbos, siekia įteisinti buvimą Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. Reikalavimas išvykti iš šalies ir grįžti po 3 mėnesių pažeidžia viešojo administravimo principus ir yra neproporcingas.

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Nr. eI2-11945-872/2025 pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino Migracijos departamento 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 24 d. prašymą. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, turėjo atlikti išsamesnį šeiminių ryšių vertinimą, tačiau susiklosčiusios pareiškėjo situacijos neindividualizavo šeiminių ryšių prasme – tai, kad pareiškėjo šeimoje yra auginami du mažamečiai vaikai, kuriems yra būtina nuolatinė suaugusiųjų priežiūra, neatsižvelgta į pareiškėjo, kaip tėvo, ryšį su vaikais, nei su vaikų motina, nei į šeimos gyvenimo sutrikdymą ir kt. aplinkybes. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai neatsižvelgė į trečiosios šalies piliečio vaiko interesus, šeimos gyvenimą, netinkamai aiškino Įstatymo 128 straipsnio 1 dalį. Migracijos departamentas dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Migracijos departamento skundą atmetė ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą (2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2352-520/2025).

Ši byla yra viena iš Sienos Grupės strateginių bylų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vaikai, gimę šeimose, kuriose bent vienas iš tėvų yra užsienietis, dėl kurio priimtas sprendimas išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, augtų globojami abiejų tėvų.